Aloyzo Joco kaimo sodyba Sutkūnų gyvenvietėje šiltuoju metų laiku dažniausiai būna pilna atvykėlių. Be abejo, tokiu poilsiu labiau žavisi užsieniečiai. Juos pakeri čia tvyranti ramybė. "Žmonės atvyksta trumpam, nes dažniausiai keliauja Baltijos regionu, aplanko daug šalių, tad tokias sodybas renkasi nakvynei, poilsiui, taip pat susipažinimui su vietinėmis tradicijomis, kultūra. Jie žavisi gamta, apžiūrinėja lankytinas vietas, tokias kaip Kryžių kalnas, prašo, kad parodytumėme įdomesnių vaizdų. Mes juos net j lietuviškas šventes kviečiame, vaišiname tradiciniais valgiais", — sako Regina Jocienė.

Pasak moters, atvykstančių netrūksta. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai svečiai iš Austrijos, Šveicarijos ar kitų šalių atvyksta dviračiais. Pastarasis faktas ponią Reginą vis dar stebina.

kultūrinio nežmogiškojo potencialo panaudojimo kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtrai galimybės, tradicinių amatų ir kaimo turizmo produktų ir rinkų formavimo veiksniai bei plėtros perspektyvos, numatyti Lietuvos kaimo turizmo ir tradicinių amatų efektyvesnio plėtojimo prioritetai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti.
Pastaraisiais metais sėkmingai plėtojamas kaimo turizmas laikomas viena iš pagrindinių alternatyvių ekonominių veiklos rūšių kaime. Ši veikla yra ne tik darbo vietų ir pajamų šaltinis kaimo gyventojams. Ji patraukli ir jaunimui, be to, augantys poilsiautojų srautai kaimo gyvenamose vietovėse palaiko šio verslo gyvybingumą.

Turizmas suteikia prasmę senųjų dvarų, rūmų atstatymui, vandens ar vėjo malūnų panaudojimui, savitų kraštovaizdžių apsaugai, socialinių ir istorinių reiškinių pristatymui, didina bendruomenės narių domėjimąsi gamta, tradicijomis ir papročiais. Plečiantis kaimo turizmui šalyje, auga ir tradicinių amatų paklausa, todėl jaučiamas poreikis sustiprinti šią alternatyvią ekonominę veiklą.
Nors kaimo turizmo verslo pagrindus galima gauti pasirinkus vieną iš profesinio mokymo programų, kurias siūlo įvairios šalies mokymo įstaigos, tačiau vis dar nemaža dalis kaimo turizmo verslą pradedančių ar netgi tęsiančių asmenų neturi pakankamo profesinio pasirengimo ir gebėji-
Žemės ūkio ministerija kartu su Ūkio ministerija parengė ir patvirtino Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtojimo kaimo gyvenamosiose vietovėse 2007-2013 metų programą bei sudarė šios programos įgyvendinimo stebėsenos darbo grupę.
Rengiant programą, buvo atsižvelgta į Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos atliktą Kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo gyvenamose vietovėse 2007-2013 metų studiją bei amatų ir kaimo turizmo produktų rinkos poreikių tyrimo rezultatus.

Daugiau skaitykite 2007-07-10 Valstiečių laikraštis

- Turime švarią, išsaugotą gamtą. Todėl manau, kad geriausias poilsis yra Lietuvos kaime - galima pabūti švarioje gamtoje, pajodinėti arkliais, paplaukioti valtimis, baidarėmis. Kiek žinau, kaimo turizmo sodybųpaklausaviršijapasiūlą. Šiuo metu Lietuvos kaimo turizmo asociacija globoja 971 kaimo turizmo asociacijos narį. Asociacijos naujausiame leidinyje "Atostogos Lietuvos kaime" - daugiau nei 400 sodybų. Spėjama, kad šiemet kaimo turizmo sodybos sulauks apie 230 tūkst. svečiųiš Lietuvos ir užsienio. Manau, kad ta sritis gali plėstis mažiausiai dutris kartus, nes kaimo turizmui skiriama ES parama.

Kaimo turizmo sodybas užkariauja vestuvės, jubiliejai, šeimos šventės bei pobūviai.

Norintiems ramaus poilsio miestiečiams geriau ilsėtis darbo dienomis. Jiems siūloma nemažai pramogų, skirtų aktyviam poilsiui.
Klaipėdos rajone registruotos 23 kaimo turizmo sodybos, iš jų 3 turi privačius žirgynus, jojimo mokyklas, gali organizuoti pasivažinėjimus karieta.

Kaimo turizmas išsigimsta. Poilsį ir ramybę siūlančias kaimo turizmo sodybas vis dažniau okupuoja šeimos šventes triukšmingai norintys atšvęsti miestiečiai.
Dirbantys žmonės poilsiui stengiasi išnaudoti ir savaitgalius, ypač ilguosius, arba trumpas atostogas, tad renkasi šalia didmiesčių esančias kaimo sodybas.
Klaipėdiečiai ilsisi Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos rajonuose. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) Klaipėdos rajono skyriaus vadovė Daiva Buivydienė pastebi, kad poilsiautojų poreikiai per kelerius metus iš esmės pasikeitė.

Nuo teorijos skiriasi
Pasirodo, dabar paklausiausios yra sodybos, kur galima švęsti. Anot vadovės, su tuo taikstosi sodybų šeimininkai ir taip kaimo turizmas išsigimsta.
Kaimo turizmo sodybas užkariauja vestuvės, jubiliejai, šeimos šventės bei pobūviai, tad pageidaujama sodybų, galinčių talpinti 30-40 žmonių ir juos pamaitinti. Šeimininkai, siekdami įtikti, šalia sodybų lipdo papildomus statinius, kad turėtų ką pasiūlyti klientams.
Kad kaimo turizmo sodybų šeimininkai stengiasi prisitaikyti prie poilsiautojų reikalavimų, akivaizdu, peržvelgus interneto svetainėse pateikiamus sodybų aprašymus bei paslaugas.

 Daugiau skaitykite   2007-07-09   Vakarų ekspresas      

Lietuviai lėtai laužo tradicijas. Nors Druskininkai tituluojami kaip sparčiausiai besivystantis kurortas, populiarėja kaimo turizmas, lietuviai lieka ištikimi tradicijoms - Palangai.

Augant pragyvenimo lygiui daugelis lietuvių pasiryžę mokėti brangiau, kad gautų daugiau kokybiškesnių paslaugų. Tie, kurie, ranka numoję į užsienio kurortus ir Palangą, mielai renkasi poilsį šalies kaime. Daugelis kaimo turizmo sodybų yra užsakytos visai vasarai. Išeitis - nusipirkti pirkelę kur nors atokiame užkampyje prie ežero. Ko gero, tampa šiuolaikinių turčių "skonio reikalu" turėti sodybą kaime.