­
24 08, 2017

Amino rūgštys ir jų svarba organizmui

amino rugstys

Amino rūgštys – itin svarbūs organiniai junginiai, iš kurių susideda baltymai. Visi gyvi organizmai sudaryti iš baltymų. Baltymai yra neatskiriami nuo gausybės procesų, vykstančių gyvuose organizmuose. Žmogaus kūne baltymai įeina į raumenų audinio, raiščių, sausgyslių, visų organų, plaukų, nagų sudėtį. Baltymai įeina į skysčių ir kaulų sudėtį. Hormonai bei daugelio organizmo reakcijų katalizatoriais esantys fermentai, taip pat yra baltyminės kilmės.

Visi baltymai, iš kurių susideda mūsų organizmas, yra unikalūs ir atlieka konkrečias, jiems skirtas, funkcijas, Baltymai organizme sudaryti iš amino rūgščių. Tačiau ne visos amino rūgštys sintezuojamos organizme vykstančių procesų metu. Kai kurios iš jų yra nepakeičiamosios ir privalo būti gaunamos su maistu arba vartojant specialius papildus.

Pateikiame nepakeičiamųjų amino rūgščių sąrašą:

  • valinas;
  • fenilalaninas;
  • histidinas;
  • izoleucinas,
  • leucinas;
  • lizinas;
  • metioninas;
  • treoninas;
  • triptofanas.

Aminorūgščių nauda organizmui

Taigi svarbu taisyklingai maitintis, o, esant būtinybei, aprūpinti organizmą nepakeičiamosiomis amino rūgštimis, vartojant tam skirtus papildus. Jie itin svarbūs sportininkams ir asmenims, siekiantiems paspartinti raumenų augimo procesą, pasiekti geresnių rezultatų sporto salėje. Amino rūgščių papildai taip pat gali būti naudojami metant svorį (žinoma, derinant jų vartojimą su reguliaria fizine veikla).

Išvardintiems tikslams pasiekti tinkamiausios vadinamosios BCAA amino rūgštys ir papildai, aprūpinantys jomis mūsų organizmą. BCAA – šakotosios struktūros amino rūgštys (angl. Branched-chain amino acids: BCAA), jas sudaro trijų, nepakeičiamųjų amino rūgščių grupė: leucinas, izoleucinas ir valinas. Be aukščiau išvardintų funkcijų, jos taip pat atlieka svarbų vaidmenį, mažinant po treniruočių patiriamą nuovargį. Todėl jos itin svarbios intensyviai sportuojantiems asmenims.

Šiuo metu rinkoje itin gausi amino rūgščių papildų pasiūla. Kartais sunku nepaklysti jų gausoje. Jeigu ieškote priimtiniausio varianto, tačiau norite iš arčiau susipažinti su skirtingų gamintojų siūlomų papildų kainomis ir jas palyginti, rekomenduojame apsilankyti svetainėje www.papildukaina.lt. Joje rasite ir apžvalgas, sudarytas iš vartotojų atsiliepimų, bei konkrečios papildų grupės savybių aprašymus.

Kokias dar funkcijas atlieka amino rūgštys?

Jau kalbėjome apie tai, kad amino rūgštys įeina į organizmo veiklai itin svarbių baltymų sudėtį, tačiau jos atlieka ir kur kas daugiau funkcijų.  Vardijame jas žemiau:

  • Amino rūgštys veikia kaip neuromediatoriai. Tai cheminės medžiagos, perduodančios nervinius impulsus iš vienos nervinės ląstelės į kitą. Subalansuota ir taisyklinga jų veikla svarbi tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Todėl, kai kurios amino rūgštys būtinos sklandžiam smegenų darbui.
  • Amino rūgštys taip pat svarbios, siekiant sklandžiai įsisavinti vitaminus ir mineralus.
  • Kai kurios amino rūgštys neatsiejamos nuo raumenų aprūpinimo energija. Štai kodėl jos tokios svarbios aktyvų gyvenimo būdą gyvenantiems žmonėms.

Taigi akivaizdu, kad amino rūgštys itin svarbios sveikam ir taisyklingam organizmo funkcionavimui, tiesa, ne visos amino rūgštys yra nepakeičiamos, kai kurias iš jų sintezuoja mūsų kepenys jos vadinamos pakeičiamosiomis. Tokiomis amino rūgštimis laikomos šios:

  • alaninas;
  • asparto rūgštis;
  • asparaginas;
  • glutamo rūgštis;
  • serinas.

Dar egzistuoja ir dalinai nepakeičiamos amino rūgštys. Tai:

  • argininas;
  • cisteinas;
  • glicinas;
  • glutaminas;
  • prolinas;
  • tirozinas.

Kas atsitinka, kai organizmui trūksta amino rūgščių?

Kai organizme susidaro nepakeičiamųjų amino rūgščių trūkumas, sulėtėja baltymų sintezė. Dėl to kyla įvairiausi sveikatos sutrikimai – pradedant virškinimo sutrikimais, baigiant depresija ir galimu augimo sulėtėjimu. Nepakeičiamųjų amino rūgščių trūkumas organizme susidaro, veikiant tokiems faktoriams, kaip: virškinamojo trakto veiklos disbalansas, infekcijos, traumos, stresas, kai kurių vaistų šalutinis poveikis, senėjimo procesas ir kai kurių kitų maistinių medžiagų trūkumas. Štai kodėl taip svarbu papildyti savo organizmą nepakeičiamosiomis amino rūgštimis.

Tačiau šiam tikslui pasiekti dažnai neužtenka vien subalansuotos mitybos. Esant didesniam aptariamų medžiagų poreikiui (sportuojant, metant svorį, patiriant minėtus sveikatos sutrikimus), svarbu jomis papildyti organizmą, pasirinkus tinkamus maisto papildus. BCAA papildai – puikus būdas atgauti organizmo baltymų sintezės pusiausvyrą, pagerinti sporto rezultatus, numesti svorio.

15 09, 2016

Svarbiausia pradėti arba sporto nauda

Svarbiausia pradėti arba sporto nauda

 Šiandien nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi sportuojant. Sportas ir kelionės man – du neatsiejami dalykai. Tikiuosi, kad mano asmeninė patirtis ir keli patarimai, kuriais pasidalinsiu, paskatins Jus pasirūpinti savimi. Visi mes, turbūt, esame girdėję, kad sportuojant gaminasi laimės hormonas – endorfinas. Tad, jei trokštate būti laimingi – sportas turėtų tapti Jūsų kasdieniniu palydovu. Jis taip pat sėkmingai mažina nerimą, padeda kovoti su depresija.

Kodėl sportiškam žmogui keliauti smagiau?

Sportas ne tik teikia laimės – jis didina ištvermę, kuri tokia svarbi bet kurioje gyvenimo srityje. Taip pat ir kelionėse. Kaip užkietėjęs keliautojas, galiu prisipažinti, kad, jeigu sportas nebūtų mano kasdienybė, būtų kilę sunkumų pasirinkus aktyvų poilsį. O toks laiko praleidimo būdas mano mėgstamiausias. Esant prastos fizinės būklės daug sunkiau kopti į kalnus (kad ir neaukštus), ir dviračiais ne vieną kilometrą numinti ar apeiti salą pėsčiomis tampa sudėtinga. Net, jeigu sala mažytė, patikėkite, ištvermės prireiks…

Taigi nuspręsta – jau nuo šiandien imsimės nelengvos užduoties – paversti sportavimą savo kasdieniniu įpročiu. Taip, nuo šiandien, ne nuo rytojaus ar kito mėnesio, nes atidėliojimas tikrai nepadės keisti tingaus gyvenimo būdo. Na o, turbūt, kiekvienas iš savo patirties galime pasakyti, kad svarbiausia – pradėti, o jau tada labai greitai pajuntama sporto teikiama nauda ir tai netrunka tapti įpročiu.

Patarimai norintiems pradėti sportuoti

Kad būtų lengviau, pateiksiu kelis patarimus, kurie turėtų padėti siekti išsikelto tikslo. O tikslą išsikelti sportuojant – labai svarbu. Jis padės Jums tobulėti ir judėti pirmyn. Tai gali būti troškimas numesti kelis kilogramus (svarbu tiksliai įvardinti jų skaičių) ar sustiprinti raumenis. Taigi, patarimai:

  • Kad mankšta nepabostų, derinkite įvairias sporto rūšis: aerobiką (ji skirta širdies ir kraujagyslių sistemai), pratimus, stiprinančius raumenis, tempimo pratimus, kurie parengia kūną treniruotei, lavina lankstumą, jie taip pat būtini baigiant užsiėmimą.
  • Vartokite sveiką maistą. Tai Jums padės palaikyti normalų cholesterolio kiekį. Ir ne tik. Sveika mityba – neatskiriama kūno tobulinimo dalis.
  • Geriau sportuokite iš lėto ir ilgiau nei pernelyg energingai ir greitai, nes tokia mankšta gali net pakenkti. Be to, lėta ir ilgiau trunkanti mankšta naudingesnė širdies ir kraujagyslių sistemai.

Horizonte – sportiška figūra!

Iki sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo telieka žengti nedidelį žingsnelį – pradėti sportuoti, pvz.: šiandien pat išeiti keliolikai minučių pasivaikščioti gryname ore ar nusipirkti sporto klubo abonementą.

Galiu pasakyti iš savo patirties: kai sportą paverčiau kasdienybe, netrukau pamatyti rezultatą. Jis mane nustebino. Tikiuosi, kad maloniai nustebsite ir Jūs – kiekviena diena, praleista sportuojant, stiprins ir sveikatins Jūsų kūną, o mankštos metu išsiskiriantis laimės hormonas, endorfinas, dar ir pagerins nuotaiką. Belieka palinkėti sėkmės kelyje į sveikesnį ir laimingesnį gyvenimą.

20 05, 2016

Sveikatos paslaptis – grūdinimasis

Sveiki, mieli manoturizmas.lt skaitytojai. Jūs įpratę, kad mūsų straipsnių kalbantysis – vyras, tačiau šį kartą su Jumis bendrausiu aš – Jums gerai pažįstamo keliautojo antroji pusė. Mano vyras paskatino paįvairinti mūsų blogą moteriška įžvalga. Pasistengsiu įgyvendinti šį jo norą ir būti Jums ne ką mažiau įdomia pasakotoja.

Visada domėjausi sveika gyvensena, ji aktuali man ir iki šiol. O šiandien noriu pakalbėti apie organizmo grūdinimą. Žiemą toks straipsnis, turbūt, priverstų odą pašiurpti, tačiau vasarą turime palankias sąlygas pliuškentis vandenyje ar pavaikščioti basomis po rasą, galiausiai – apsilieti kontrastiniu dušu.

Mano vyras jau dalinosi savo patirtimi su Jumis sveikos gyvensenos rubrikoje, rašydamas apie tai, kaip nepriaugti svorio kelionių metu. O aš pratęsiu sveikos gyvensenos temą, kalbėdama apie grūdinimąsi.

Sveikatos paslaptis – grūdinimasis

Grūdinimasis – kas tai?

Taigi, kas yra tas bauginančiai skambantis grūdinimasis? Tai vienas iš rūpinimosi sveikata būdų, kurio dėka žmogaus organizmas tampa atsparesnis nepalankiems aplinkos veiksniams. Ruošdamasi šiai temai, kažkur perskaičiau, kad sistemingai besigrūdinančiam žmogui tikimybė susirgti sloga sumažėja 4 kartus! O kai kuriais atvejais slogos išvis išvengiama, nes organizmas apsišarvuoja apsauga nuo peršalimo.

Daugelis mūsų susimąsto apie tai, kad reikėtų pradėti grūdintis. Mes su vyru taip pat apie tai susimąstėme, nes dažnai keliaujame ir nuolat patiriame staigius klimato pasikeitimus. Seniau tai vienas, tai kitas vis peršaldavome, pakeitę klimato juostą, tačiau, kai nusprendėme grūdintis, negalėjome atsidžiaugti, kad šis sveikatos stiprinimo būdas išties veikia.

Svarbu į jį nepulti fanatiškai. Pradėti reikia pamažu, o ne staiga žiemos vidury šokti į eketę. Naujokai gali pradėti nuo paprasčiausių pasivaikščiojimų lauke. Ir iš tikrųjų, žiūrėdama per žinias į ledinėje jūroje besipliuškenančius sveikuolius, ir gundydavausi pasekti jų pavyzdžiu, ir kartu būdavo nedrąsu. Bet, supratau, kad reikia pradėti po truputį ir ėmiau plačiau domėtis, ką sako specialistai apie grūdinimąsi.

 

Taigi, jie teigia, kad grūdinimasis skatina spartesnį organų bei audinių aprūpinimą deguonimi, krauju ir kitomis būtinomis medžiagomis. Tuo pačiu stimuliuojama širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Spartesnis organizmo aprūpinimas krauju padeda išvengti peršalimo ligų ir nušalimų. Be to, tampame atsparesni stresui. Taigi grūdintis ne tik patartina, bet ir būtina! Grūdintis galima oru ir vandeniu. Tad apie viską iš eilės.

Grūdinimosi būdai

Grūdinimasis oru:

  • Išeikite pasivaikščioti gryname ore. Stenkitės tai atlikti kiekvieną dieną. Mums su vyru tai buvo atradimas – vėl vaikščiojome dviese po parkus ir kitas gražias vietas, kaip pažinties pradžioje. Juk dabar visi taip pripratę nuo taško A iki taško B važiuoti automobiliu, o pasivaikščiojimus renkasi vis mažiau žmonių.
  • Kuo dažniau vėdinkite kambarius ir įpraskite miegoti prie atviros orlaidės.
  • Kai tik leidžia oro sąlygos, sportuokite lauke.

Grūdinimasis vandeniu:

  • Kambario temperatūros vandeniu sudrėkintu rankšluosčiu apsitrinkite kaklą, rankas, krūtinę, nugarą. Paskui – pilvą, juosmenį, kojas. Tada tas vietas sausai nusišluostykite ir stipriai ištrinkite sausu rankšluosčiu.
  • Grūdinkitės besimaudydami duše. Išsimaudę po šiltu vandeniu, pradėkite sukti vis šaltesnį vandenį, o maudynes baikite visai šaltu vandeniu. Žinoma, tokia procedūra turi būti trumpa.
  • Kaip gi grūdinti mažąsias atžalas? Gydytojai pataria vaikus grūdinti nuo pat mažens. Leiskite jiems kelias minutes pavaikščioti per šlapią rankšluostį. Po procedūros taip pat sausai nušluostykite ir ištrinkite kojytes sausu rankšluosčiu. Žinoma tokį grūdinimosi būdą galite išbandyti ir patys.
  • Taip pat galite praktikuoti kojų ir rankų apipylimą šaltu vandeniu. Tik reikia šią procedūrą taikyti palaipsniui mažinant vandens temperatūrą (neskubėkite iš kart apsipilti lediniu vandeniu!).

Atsargumo priemonės

Baigdama paminėsiu atsargumo priemones. Ypač saugotis besigrūdindami turėtų vyresnio amžiaus žmonės, nes su metais organizmas sunkiau adaptuojasi po šalčio procedūrų. Visas minėtas procedūras vyresni žmonės gali atlikti  taip, kaip aprašyta, tačiau apsipylimus vandeniu reikėtų atlikti vėsiu, o ne šaltu vandeniu. Kitas patarimas: nesigrūdinkite sirgdami, tai gali baigtis plaučių uždegimu. Beje reikia nepamiršti ir to, kad kuo šaltesnis vanduo, tuo trumpesnė turi būti procedūra. Tikiuosi, kad šis straipsnis įkvėps jus išbandyti grūdinimosi procedūras, juk ne be reikalo sveikuoliai teigia, kad sveikatos paslaptis – grūdinimasis.

5 12, 2015

Kaip išvengti svorio prieaugio kelionių metu?

kaip ne priaugti svorio

Šiame straipsnelyje nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi ir atskleisti keletą veiksmingų būdų, kurie man padėjo išlaikyti gerą kūno formą ir nepriaugti svorio kelionių metu.

Tik pradėjęs keliauti, po pirmųjų kelionių, dažnai pastebėdavau, kad grįžtu priaugęs keletą kilogramų. Man tas nelabai patiko, todėl pradėjau ieškoti būdų, kaip sveikiau ir aktyviau praleisti savo keliones, kad grįžus nereikėtų vėl valandų valandas praleisti sporto klube, kad susigrąžinti buvusią formą.

Visų pirma rekomenduoju paskaityti šį straipsnį: kaip priaugti svorio? – Jis padės jums suprasti kodėl aplamai jo priaugama.

O štai keletas mano 5 atradimai – patarimai padėsiantys jums išlaikyti reikiamą kūno svorį, ar net pagerinti formą kelionių metu:

  1. Nesvarbu, kur keliaujate nepamirškite savo sportinės aprangos.

Tai jog pamiršote į lagaminą įsidėti sportinę aprangą, gali tapti puikia priežastimi nesportuoti kelionės metu. Neleiskite, kad taip nutiktų. Atvykę į vietą kurioje apsistosite, pasidėkite sportinę aprangą matomoj vietoj, patikėkite, tai bus puikus priminimas ir paskatinimas sportuoti. Jeigu to nepadarysi, ji privers jus jaustis kaltais, jog ją nuvylėte :).

2. Įsidėkite sveiktų užkandžių.

Kelionės metu visada išalkstame ypač jeigu kelionė buvo ilga. Todėl dažnai valgome tai kas papuola po ranka ar lengviausia įsigyti ir tai dažniausiai būda – Saldumynai. Kad to išvengtumėte įsidėkite sveiktų užkandžių tokių kaip vaisiai ar riešutai, jie leis numalšinti alkį iki tol kol atvyksite ir pasigaminsite ar nusipirksite „padoraus“ maisto.

3. Suplanuokite sporto tvarkaraštį.

Būtinai iš anksto susiplanuokite, kur, kada ir kokiu dienos metu sportuosite. Geriausia – užsirašykite. Rasti, kur sportuoti, tikrai neturėtų būti sunku. Dauguma viešbučių turi sporto sales, o jeigu ne visada galima rasti sporto klubą, vietovėje kurioje apsistosite, nebent keliaujate į džiungles. Bet tuomet rasti, kur sportuoti net ir ieškoti nereikia, dedatės sportbačius ir bėgat grožėtis gamta. Sportui nebūtina skirti valandų valandas, užtenka net ir pusvalandžio, kad šiek tiek suprakaituotumėte ir jaustumėtės žvaliai visą dieną. Žinoma, kuo trumpesnė treniruotė, to jos intensyvumas turėtų būti didesnis. Tik nepamirškite apšilimo, jog po to nereiktų kentėti skausmų visos kelionės metu.

4. Valgykite protingai.

Žinau, jog keliaujant dažnai norisi išbandyti vis kažką naujo. Bet, jog sužinotumėte skonį, nebūtina prisikimšti iki soties. Jeigu patiekalas didelis visada galite pasidalinti su draugu jeigu keliaujate ne vienas, ar paprašyti išsinešimui, jeigu yra tokia galimybė. Bet visada prisiminkite, savo kelionės tikslą ir susitelkite į jį. Nebent jos tikslas yra išragauti visą šalies virtuvę ir priaugti svorio, visada žinokite, jog yra daug įdomesnių dalykų nei valgyti. Ir jeigu prieš kelionę nusprendėte, jog metas keliauti sveikai, taip ir darykite. Po kelionės grįšite daug laimingesni, žinodami, kad įgyvendinote savo tikslą ir nepalūžote.

5. Leiskite laiką aktyviai.

Nesvarbu, kur keliaujate visada galite susirasti aktyvių pramogų, tai mano įdomiausia kelionės dalis. Aš visada pirmiausia internete susirandu veiklą, kuri kažkuo ypatinga tam miestui ar šaliai į kurią keliauju. Visai nesenai rašiau straipsnį 8 įspūdingiausios aktyvaus laisvalaikio pramogos pasaulyje. Rekomenduoju paskaityti, gausite puikių idėjų. Be minėtų pramogų, savo dieną galite aktyvinti jeigu visada tai turėsite omenyje. Pavyzdžiui, vietoj to jog kiltumėte liftu, pasinaudokite laiptais ir sparčiais žingsniukais užbėkite. Daugiau vaikščiokite jeigu atstumas nėra laibai didelis, vietoj to jog visur važiuoti su automobiliu ar viešuoju transportu.

Štai tiek patarimų šiam kartui, jeigu prisiminsiu daugiau, būtinai papildysiu. Tikiuosi jie jums bus naudingi ir jų laikydamiesi galėsite keliauti sveikai ir jaustis nuostabiai. Jeigu jūs taip pat turite kažkokių patarimų, palikite komentarą apačioje. Ačiū jog skaitote.